Įmonės priskiriamos vidutinėms, mažoms ir labai mažoms įmonėms pagal 3 pagrindinius kriterijus:
-
įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių,
-
įmonės metines pajamas neviršija,
-
įmonės balanse nurodytą turto vertę.
Įmonė, lygindama savo duomenis (darbuotojų skaičių, pajamas ir turto vertę) su Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nustatytomis ribomis gali įsivertinti, ar ji yra labai maža ar maža, vidutinė ar didelė įmonė.
Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nustatytos ribos:
|
Darbuotojų skaičius |
Metinės pajamos |
Įmonės balanse nurodyto turto vertė |
Vidutinė įmonė |
Dirba mažiau kaip 250 darbuotojų |
Neviršija 50 mln. Eur. |
Neviršija 43 mln. Eur. |
Maža įmonė |
Dirba mažiau kaip 50 darbuotojų |
Neviršija 10 mln. Eur. |
Neviršija 10 mln. Eur. |
Labai maža įmonė |
Dirba mažiau kaip 10 darbuotojų |
Neviršija 2 mln. Eur. |
Neviršija 2 mln. Eur. |
Didelės įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus LR Įmonių atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje.
Įmonės darbuotojų skaičių atitinka vidutinis metinis darbuotojų skaičius. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius nustatomas pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia ilgiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų įmonės duomenis.
Įmonės finansiniai duomenys (metinės pajamos ir turto vertė) nustatomi pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų patvirtintų įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.
Jeigu sudaryti ir tvirtinti metines finansines ataskaitas arba metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas įmonei nėra privaloma, įmonės finansiniai duomenys nustatomi vadovaujantis kitais finansiniais dokumentais, kuriuose sukauptos informacijos pakanka lentelėje nurodytiems finansiniams duomenims nustatyti.
Įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei, jeigu 25 % ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 % ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė, išskyrus atvejus, kai ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 % įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 % visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodyti šie investuotojai:
- neformalieji investuotojai, jeigu šių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma ne didesnė kaip 1,25 mln. Eur.;
- mokslo ir studijų institucijos, kurios gali investuoti turtą;
- profesionalieji investuotojai;
- savivaldybės, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. Eur. ir kurių teritorijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų.
Straipsnis laukia autoriaus
Straipsnis „“ dar kuriamas. Nespėjame rašyti :) Turite atitinkamos patirties? Parašykite šitą straipsnį, o mūsų redaktoriai jį patikrins ir patvirtins. Kodėl man naudinga rašyti? Kaip parašyti straipsnį?Redaguoti straipsnį
Susiję straipsniai
Resursai
10 aktyviausių autorių :
Vienijame geriausius apskaitos ir mokesčių specialistus ir kviečiame būti enciklopedijos autoriumi! Taip padidinsite savo ir savo įmonės ar įstaigos žinomumą verslo bendruomenėje!Kodėl man naudinga rašyti?