Informaciniai užrašai ne valstybine kalba

Pasigirsta priekaištų, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra per daug užrašų ne valstybine kalba. Valstybinė lietuvių kalbos komisija praneša, kad dažnai neskiriama, kas yra prekių ženklas, o kas – informacinis užrašas. Svarbus reklamos elementas yra prekių ir paslaugų ženklai. Jų sąvoka apibrėžiama Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 2 str., kuriame nurodoma, kad prekių ir paslaugų ženklu gali būti „bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai“.

Žymuo, galintis būti prekių ir paslaugų ženklu, – žodžiai, asmenų pavardės, vardai, pseudonimai, juridinių asmenų pavadinimai, šūkiai, raidės ir skaitmenys, piešiniai, emblemos, erdvinės formos, spalvos, jų kompozicijos, bet koks minėtų žymenų derinys. Šie ženklai registruojami įstatymų nustatyta tvarka. Kalbiniai reikalavimai jiems nekeliami.

Registruoti prekių ir paslaugų ženklai (pavyzdžiui, „West“, „Camel“, „Nokia“, „Electrolux“, „Siemens“, „United Colors of Benetton“, „Apple“ ir t. t.) į kitas kalbas neverčiami. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 8 str. straipsnyje nurodoma, kad „reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.“.

Taigi vienas iš svarbiausių reklamos požymių – skatinimas įsigyti prekių ar paslaugų. Tuo reklama skiriasi nuo informacinių (viešųjų) užrašų. Bet kuris Europos Sąjungoje įregistruotas prekių ženklas galioja ir Lietuvoje. Pastebimas informacijos kitomis kalbomis daugėjimas viešosiose erdvėse susijęs ir su ekonomikos procesais, kai Lietuvoje įsikuria užsienio kapitalo įmonės su iš kitų kalbų žodžiais sudarytais pavadinimais ir su žodiniais prekių ženklais, sudarytais iš kitų kalbų. Kalbininkai šiems procesams įtakos daryti negali.

Kokius reikalavimus, susijusius su kalba, kelia Vartotojų teisių apsaugos įstatymas?

Šio įstatymo 5 straipsnis nustato, kad „valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus“. Tai reiškia, kad šalia prekių ženklų yra būtinos nuorodos „parduotuvė“, „prekybos centras“, „jaunimo drabužiai“, „avalynė“, „kavinė“, „picerija“, „grožio salonas“ ir pan.