Neprofesionalaus darbo ginčo vedimo „išradimai"

Priešieškinys – tai civilinio proceso dalis, bet nagrinėjant darbo ginčus tokio instituto nėra. Kaip jis neteisingai „išrandamas“ ir įvedamas? Tarkim, iš darbuotojo ir darbo santykių darbdaviui buvo padaryta žala. Darbuotojas netyčia, bet dėl savo kaltės padarė 2.000 Eur vertės žalą. Ta žala nebuvo padengta. Darbo santykiai nutrūko. Darbuotojas irgi liko nepatenkintas, nes jam darbdavys nesumokėjo 2.000 Eur darbo užmokesčio. Pradedamas darbo ginčas. Darbuotojas reikalauja 2.000 Eur darbo užmokesčio sumos, o darbdavys nurodo aplinkybes apie padarytą žalą ir pritaiko priešieškinį, darbo ginče išsako savo reikalavimus priteisti iš darbuotojo 2.000 Eur žalos atlyginimui – grindžia įvairiais dokumentais. Darbo ginčų komisija tokio priešieškinio nepriima, pasiūlo kreiptis su atskiru prašymu. Ir tada atsiranda tokia praktinė situacija. 

Kaip ją spręsti? Darbo ginčų komisija pataria kreiptis su atskiru prašymu dėl žalos atlyginimo išieškojimo ir pradėti naują darbo bylą. Nauja darbo byla turės naują darbo bylos numerį. Šiuo atveju bus dvi bylos – pirmoje darbo byloje bus išsprendžiamas darbuotojo reikalavimo pagrįstumas, o kitoje byloje darbdavio. Taip gali būti vienas komisijos sprendimas priteisti iš darbdavio 2.000 Eur darbo užmokesčio, o kitas – iš darbuotojo 2000 Eur žalai atlyginti. Tai du skirtingi sprendimai. Situacija ne tokia kaip mėgėjiško vedimo atveju, kai teisinga skolos suma yra 0 Eur. Iš tikrųjų  vienoje byloje reikia sumokėti 2000 Eur, o kitoje byloje galima bandyti išsiieškoti 2.000 Eur.

Savigyna – tai teisėje gana retas dalykas, naudojamas baudžiamojoje, civilinėje teisėje, pavyzdžiui, autoservisas suremontuoja klientui automobilį, bet klientas atsisako susimokėti už autoserviso paslaugas, tai autoservisas gali taikyti savigyną, t. y. gali sulaikyti automobilį, kol bus atsiskaityta, bet negalima darbo santykiuose. Bet mėgėjiško darbo ginčo vedimo atstovai mano, kad savigyna yra leistina darbo santykiuose ir gana plačiai ją taiko. Pateikiamas pavyzdys: Statybos įmonė nesumoka darbuotojui darbo užmokesčio, nes darbuotojas neištaisė broko. Kai bus ištaisytas brokas, tada bus sumokėtas darbo užmokestis.Jei yra padarytas brokas, jis yra nagrinėjamas kitoje byloje ir tai nėra pagrindas nemokėti darbo užmokesčio.

Išskaitymas. Aiškumo dėlei pateikiamas pavyzdys: kai atskaitingas asmuo, darbuotojas yra skolingas darbdaviui 2.000 Eur ir kai darbdavys skolingas darbuotojui 2000 Eur., įvyksta išskaitymas. Pavyzdžiui, pateikiamas išskaitomasis raštas, kuriuo suma išskaitoma. Tokia procedūra darbo santykiuose negalima. Kitas populiarus išskaitymas, kai darbuotojas su darbdaviu susitaria dėl tam tikro užmokesčio dydžio ir susitaria dėl priedų, kurie mokami darbdavio iniciatyva. Dažnai tai būna žodinis susitarimas, mokama tam tikra pinigų suma nuo tam tikro laiko, bet ta suma pasiekiama priedu. Kurį laiką per priedais mokamas didesnis darbo užmokestis negu yra nustatyta. Vėliau, kai atsiranda darbdavio skola, laiku nemokamas darbo užmokestis įvyksta išskaitymas – kas , neva, darbuotojui buvo išmokėta daugiau negu nustatyta darbo sutartyje.