Užsieniečių įdarbinimo sezoniniams darbams reglamentas

Darbo jėgos trūkumus sezoninių darbų laikotarpiui daugelis Lietuvos darbdavių ketina užpildyti darbuotojais iš kitų šalių. Valstybinė darbo inspekcija primena, kad Lietuvos įstatymai reglamentuoja tiek Lietuvos, tiek kitų šalių piliečių įdarbinimą. Užsieniečių, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, darbo santykius reglamentuoja: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) ir kiti darbo teisės aktai; Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties; Leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, Sezoninių darbų sąrašas,

Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų šalių pilietis, norintis atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, turi turėti teisėtą buvimą patvirtinantį dokumentą. Trečiųjų šalių piliečiai, kurie ketina dirbti sezoninį darbą, taip pat privalo gauti leidimą dirbti. Leidimas dirbti sezoninį darbą išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo leidimo dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje įsigaliojimo dienos. Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurių bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpio.

Leidimą dirbti (prireikus – jo dublikatą) užsieniečiui išduoda, pratęsia leidimo dirbti galiojimą, atsisako išduoti ir panaikina Užimtumo tarnyba. Trečiųjų šalių piliečiai turi teisę sudaryti sezoninio darbo sutartį, kuri atitiktų DK nuostatas. Užsieniečiui, kuris dirba Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimo dirbti galiojimas gali būti pratęstas, jeigu jis pratęsia darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu, arba gali būti išduotas naujas leidimas dirbti, jeigu užsienietis pageidauja pakeisti darbdavį, kai nėra viršijamas ilgiausias leidimo dirbti galiojimo terminas (t. y., iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį).

Užsienietis gali tik po vieną kartą pratęsti darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu arba pakeisti darbdavį. Darbuotojas turi teisę rašytiniu pareiškimu nutraukti sezoninio darbo sutartį, nepasibaigus sezoninio darbo sutarties terminui, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas. Trečiųjų šalių piliečiams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje pagal sezoninio darbo sutartį, kaip ir kitiems Lietuvos Respublikoje dirbantiems darbuotojams, taikomos DK ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų nuostatos ir taikomos šios darbo sąlygos, susijusios su: darbo užmokesčiu, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą, atliekamą lauko sąlygomis.

Minimalusis darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga, 2023 metais taikoma 840 Eur) ar darbo valandą (valandinis atlygis, 2023 metais taikomas 5,14 Eur) yra mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.

Paminėtina, kad darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas. Darbuotojo, dirbančio sezoninį darbą, darbo laiko režimas negalėtų pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų, išskyrus atvejus, jeigu DK ar kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip: vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos; darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį; negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas. D

arbas turi būti organizuojamas vadovaujantis minimaliojo poilsio laiko reikalavimais. Darbuotojo, dirbančio sezoninį darbą, darbo laiko režimas negalėtų pažeisti šių minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, išskyrus atvejus, jeigu DK ar kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip: per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose). specialios pertraukos suteikiamos darbuotojams dirbantiems lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip –10 ℃ arba aukštesnė kaip +28 ℃ , arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4℃ .

Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną (pamainą) turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo dienos (pamainos) trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui. Specialios pertraukos tokiems darbuotojams turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos. ne vėliau kaip po 5 valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos. Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo dienos (pamainų) grafikai. Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos. Darbuotojams, dirbantiems 5 darbo dienas per savaitę suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų, o dirbantiems 6 darbo dienas per savaitę ne mažiau kaip 24 darbo dienų kasmetinės atostogos.

Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Darbuotojui priklausančių atostogų trukmė paskaičiuojama proporcingai, atsižvelgiant į teisės normose nustatytą kasmetinių atostogų trukmę bei į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, darbuotojo tenkančių darbo dienų skaičių (pvz. darbuotojai, dirbantys 5 darbo dienas per savaitę ir išdirbę 6 mėnesius įgyja teisę į 10 darbo dienų kasmetines atostogas). Paminėtina, kad darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo, už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija, išskyrus atvejus, jeigu DK ar kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip.

Darbuotojams turi būti užtikrintos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojus draudžiama diskriminuoti darbe. Darbuotojams turi būti užtikrinta galimybė ginti savo pažeistas teises darbo ginčus nagrinėjančiose institucijose. Darbdaviui pažeidus darbuotojo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą.

Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.